Rezoliucijas kuriame vedini labai prasmingų ir kilnių tikslų – kažką svarbaus pakeisti savo gyvenime. Didžiausia klaida, kurią darome – bandome išsyk susikoncentruoti į kažkokį labai grandiozinį pokytį.

Tarkime, noriu pradėti sveikai maitintis. Peržiūrėjusi dviejų lapų sąrašą produktų, kurių turėčiau atsisakyti savo mityboje, nusprendžiu pokyčio imtis nuo rytojaus. Ir kas tuomet atsitinka? Mano virtuvės spintelės ir šaldytuvas vis dar lūžta nuo mėgstamų produktų, kurie nuo vakar tapo draudžiamais. Aš nemoku gaminti patiekalų, kuriuose nebutų “negerų” produktų. Mano visa šeima ir draugai ir toliau maitinasi kaip ir anksčiau ir kviečia mane prie stalo. O aš esu ČIA su savo dviejų lapų “Nevalgytinų” produktų sąrašu ir aš noriu atsidurti TEN – atsisakyti jų visų vienu metu. Kadangi pokytis tarp ČIA ir TEN yra gana didelis, labai greitai apima jausmas, kad visko per daug! Tuomet pasirodo visi įmanomi mano vidiniai sabotuotojai (atlik testą), maloniai siūlantys nepersitempti, pailsėti, pradėti nuo ryt dienos, viską atidėti ne tokiam įtemptam laikotarpiui ir t. t. Štai taip nuostabiosios šviesų rytojų žadėjusios rezoliucijos pasmerkiamos žlugimui.

Ką daryti?

Svarbus aspektas, į kurį derėtų atsižvelgti, yra nuoseklumas ir įsipareigojimas nuolatos siekti užsibrėžto tikslo mažais žingsneliais. Jei pavyksta kažką pagerinti bent 1 proc., tai diena po dienos procentai kaupiasi ir metų eigoje pavirsta apčiuopiamu rezultatu. Iš pradžių atrodo kvaila ir nereikšminga atsisakyti tik vieno produkto, kai mano tikslas atsisakyti visų dvidešimties. Tačiau būtent toks yra išmintingas pokyčio scenarijus. Atsisakydama kas savaitę/mėnesį kažko ir išbraukdama iš tų dviejų lapų sąrašo metų gale galėsiu džiaugtis puikiu progresu.

Ir dar kai kas labai svarbaus

Išmintingas požiūris į tikslo siekimą reikalauja savęs priėmimo. Kad ir kokia bebūčiau, aš palaikau save, aš priimu save tokią, kokia aš esu DABAR. Aš nelaukiu, kol pasieksiu užsibrėžtą tikslą ir galėsiu vertinti save bei būsiu laiminga. Išmintingas pokytis prasideda nuo meilės ir empatijos sau dabar, dar neprasidėjus pokyčiui – pilnai ir besąlygiškai. Tik priimdama bei palaikydama save, galiu savęs paklausti: o kokį dar mažą dalyką galiu pakeisti, kad butų dar geriau nei yra šiandien?

Labai svarbu patikėti, kad diena iš dienos vertindami ir palaikydami save bei atlikdami mini pokyčius mes pasieksime didžiuosius pokyčius.

Kitu atveju vidiniai sabotuotojai nepraleis progos pasireikšti: Nesąmonė, niekas neveikia! Tu nevykelė! Kodėl tu dar nesi tokia, kokios aš noriu? Tau nepavyks! Kiek kartų jau bandei ir nepavyko? Ir kiek kartų tau sakiau, kad tu turi būti TAI, kol netapsi TAI aš tevęs nemylėsiu ir plieksiu tave už tai kiekvieną mielą dieną!

Kas tuomet atsitinka su mano energija ir motyvacija veikti? Aš iš paskutinių jėgų verčiu save daryti tam tikrus dalykus tam tikrą laiką, genama savo vidinių sabotuotojų negatyvumo ir neilgai trukus nebepakeliu įtampos ir viską metu.

Su prievarta ir grasinimais galima padaryti nemažai, bet su meile galima padaryti VISKĄ.

Todėl, visų pirma, yra labai svarbu mylėti save ir priimti savo dabartinę versiją kiekvieną dieną. Jei kas nepasisekė – žiūrėti į save su empatija. Džiaugtis tuo, kas esu, ir su smalsumu klausti savęs, ar aš galiu būti dar nuostabesnė (bent 1 proc.).

Toks yra Sėkmingas tobulėjimo procesas, paremtas džiaugsmu bei savęs priėmimu. Aš esu OK tokia, kokia šiuo metu esu ir aš gali būti dar labiau OK (jei tik to pati noriu).

Jei jauti, kad tavo vidiniai sabotuotojai trukdo siekti tikslų, prisijunk prie psichologinio atsparumo lavinimo programos.