Kasdieninė motyvacija

Ar galime valdyti laiką?

Ar esate girdėję, kad per gyvenimą užtenka perskaityti vos 5 knygas, kad sužinotume viską, ką mums reikia žinoti?
 
Tik viena bėda, kad niekas nežino, kokios konkrečiai tos knygos yra.
 
Viena iš tokių knygų man galėtų būti Oliver Burkeman „Keturi tūkstančiai savaičių. Kaip mirtingiesiems valdyti laiką“.
 
Prisirašiau debesį minčių, kurias žadu kartas nuo karto „pasikartoti“ nes jos man yra VAU.
 
Dalinuosi keletu, kurios galbūt ir jus įkvėps paskaityti/paklausyti šią knygą.

Keturi tūkstančiai savaičių – citatos

Atsisakyti ribotumą skatinančios fantazijos, kad viską galime suspėti.
Tai padarius, galime susikoncentruoti į kelis itin svarbius dalykus ir jų imtis.

Kuo greičiau našiau dirbsite, tuo daugiau darbų kaupsis.

Egzistencinė perkrova – praraja tarp to, ką norėtume daryti, ir to, ką galime padaryti.

Našumo spąstai – kuo daugiau įdomesnių patirčių susižvejojate, tuo labiau apima jausmas, kad reikia dar daugiau įdomesnių patirčių. Dar labiau kankina egzistencinė perkrova.

Atsispirti pagundai nuveikti dar daugiau darbų, susitaikant su nerimu, kad visko nepadarysi, taip pat atsispirti pagundai dar daugiau patirti.

Vietoj baimės kažką praleisti – džiaugsmas kažką praleisti!

Buvimas laiko atkarpoje, kurios mums niekas neprivalo duoti ir kuri mums nebūtinai priklauso,  įneša į gyvenimą džiaugsmo ir dėkingumo už viską, kas vyksta dabar.

Didžiausias iššūkis yra ne kaip viską padaryti, nes visko padaryti nepavyks, bet kaip pasirinkti, ko nedaryti ir nejausti dėl to nerimo.

3  Kūrybiškumo Principai

1. Kūrybingo aplaidumo menas – pirmiausia susimokėti sau. T.y. norima veikla užsiimti šiandien, atlikti jos nors kiek. Nesvarbu, kiek didelių darbų lauktų. Imtis to, ko nori, ir susitaikyti su pasekmėmis, kad teks apleisti kitas veiklas.

Jei nuo dabar nepradėsite skirti laiko sau kiekvieną dieną – toks laikas, kai būsite viską padarę ir galėsite to imtis, niekada neateis.

2. Ne daugiau nei 3 vienu metu pradėti darbai. Nustok pradėti, pradėk baigti.

3. Atsispirti antrarūšiams prioritetams. Sakyti NE dalykams, kuriuos norite daryti, suprasdami, kad turite tik vieną gyvenimą.

Atidėliojimas

Gerasis – kai atidedami darbai pripažįstant savo laiko ribotumą ir išmintingai prioretizuojant, kurių užduočių imtis, o kurių ne.

Blogasis – net paralyžiuojantis, kad reikia priimi savąjį ribotumą. Jame atidėliojimas yra emocinio vengimo strategija, būdas išvengti loginio distreso, kurį sukelia žinojimas, kad esi baigtinis žmogus.

Dėmesio ekonomika – nukreipti dėmesį nuo ten, kur nenorime jo kreipti (socialiniai tinklai)
Dėmesio sutelkimas – problema ne veikla, o mūsų vidinis priešinimasis jai.
Leidžiamės blaškomi, nes norime pabėgti nuo kažko skausmingo einamuoju metu.
Efektyviausias būdas susilpninti dėmesio blaškymąsi yra tiesiog pripažinti, kad nebus kitaip.

Sprendimo priėmimas, kad nėra sprendimo, irgi yra sprendimas.

—-
Dėl ateities galite būti tikras tik tada, kai ji virsta praeitimi.

Laiko instrumentalizavimas – esamą momentą laikyti instrumentu pasiekti ateitį.
Taip naudojant laiką, esamas momentas netenka prasmės.

Gyvenimas yra esamų momentų seka užsibaigiantis mirtimi.

Daugiau užsiimti veiklomis, iš kurių gautume tik pati darymą. Priešprieša instrumemtalizavimui.

Savo laiko planavimo laisvė

Savo laiko planavimo laisvė turi neigiamą pusę – ji tampa nesuderinama su kitų žmonių laiku ir tuomet apima vienišumo jausmas.
Gali daryti, ką nori ir kada nori, bet neturi tam kompanijos.
Net gi bedarbiai pasijunta laimingesni atėjus savaitgaliui- gali praleisti laiką su tuo metu nedirbančiais ir gali pailsėti nuo gėdos jausmo, kad nedirba.

Kiek daug laiko vertės sudaro ne tai, kiek laiko turite, o tai kaip sekasi derinti su laiku tų žmonių, kurie jums labiausiai rūpi.

Šiais laikais,  kai sakome, kad neturime laiko, reiškia, kad ką nors nuveikti kartu mums reikės suderinti tvarkaraščius, o tai nėra lengva užduotis – rasti visiems bendrą laisvą laiko atkarpą.

Susikūrėme gyvenimus, kurių negalima suderinti su kitų žmonių gyvenimais.

Rutinos buvimas yra stabilumas ir prasmė.
Retos atitrūkimo progos turi išlikti retos.


Visata sukosi ir suksis ir mūsų problemos yra nereikšmingos.

!Atsisakyti reikšmingumo visatoje ir gyventi gyvenimą toks, koks jis yra: realus, baigtinis ir dažnai nuostabus.
Tai atpalaiduoja, nuima atsakomybių naštą

5 Klausimai apie Gyvenimą


1. Kur savo gyvenime ar darbe siekiate komforto, nors iš tiesų jums reikia truputėlio diskomforto?

Prieš svarbius gyvenimo pasirinkimus – Šis pasirinkimas mane daro silpnesniu ar stipresniu? Kai tik gali rinkis, rinkis tapti stipresniu?

2. Ar laikotės ir save vertinate pagal produktyvumo ar rezultatyvumo standartus, kurių neįmanoma atitikti?

Laiko niekuomet neužteks viskam atlikti.
Sudaužykite į šipulius aukštus standartus, kurių neįmanoma pasiekti. Visko nesukontroliuosi. Padarykite keletą jums patinkančių dalykų ir koncentruokitės į juos.

3. Kokiais atžvilgiais jūs dar nepriimate to, kas esate, vietoj to, koks manote turėtumėte būti?
Nėra prasmės laukti, kol kas nors jus įvertins ir tik tada gyventi savo gyvenimą.
Ramybės jausmą ir dvasios laisvę atneša supratimas, kad įvertinimas saugumo neatneš.
Geriausiai panaudojame savo laiką tuomet, kai nemanome turį tai užsitarnauti.
Atsisakius tapti kažkuo, atsisukti į savo stiprybes ir silpnybes, asmenybę, gabumus ir aistras čia ir dabar ir eiti kur visa tai ves.

4. Kuriose gyvenimo srityse vis dar buksuojate ir vis dar laukiate, kada pagaliau pajusite žinąs, ką darote?

Gyvenimas kaip nuolatinė repeticija.
Niekada iki galo nesuprasite, ką reikia daryti darbe, kaip auklėti vaikus ir pan.
Ir tokia yra visų žmonių situacija.
Nuolatinis ekspromtas.
Tai išlaisvina ir leidžia nuo planų pereiti prie veiksmų.

5. Kaip kitaip leistumėte savo dienas, jei jums nerūpėtų ar jūsų darbas duos vaisių?

Leidžiamo laiko vertė neturėtų būti apibrėžta pagal gaunamus rezultatus.
Daryti kitą būtiniausią dalyką atsisakant įsitikinti, kad tai yra kitas svarbiausias dalykas.
Atsisakyti vilties atitikti kitų žmonių beribius reikalavimus, realizuoti kiekvieną savo ambiciją, puikiai atlikti kiekvieną vaidmenį, ar kokiam svarbiam reikalui ar humanitarinei krizei skirti tiek laiko, kiek jūsų manymu reikia.